top of page

Kaip pokyčių metu nenuskandinti organizacijos

Šiandienos verslo pasaulis yra be galo dinamiškas ir nenuspėjamas. Norėdamos jame klestėti (ar bent jau išlikti), organizacijos priverstos nuolat prisitaikyti, o efektyvus pokyčių valdymas tampa nebe pasirinkimas, o būtinybė.

Nenuostabu, kad daugumos įmonių ar organizacijų vadovai pokyčius suvokia kaip savaime suprantamą ir neišvengiamą reiškinį, kurių metu reikia drąsių finansinių, logistinių ir kitų sprendimų. Ironiška tai, kad įmonės, anksčiau deklaravusios, jog darbuotojai yra tikrasis jų turtas, pokyčių metu tai tarsi užmiršta.


Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra teigia, kad dėl prasto pokyčių valdymo beveik pusė Europos darbuotojų patiria stresą, dėl kurio kyla psichosocialinė rizika: sukuriamas per didelis ir neapibrėžtas darbo krūvis, keliami prieštaringi reikalavimai, nėra iki galo apibrėžtas darbuotojo vaidmuo, nėra pakankamo dalyvavimo priimant darbuotojui įtakos turinčius sprendimus ir nėra galimybių pasirinkti darbo atlikimo būdą, menkos darbo garantijos, neveiksminga komunikacija ar nepakankama vadovų, kolegų parama ir pan.


Šitokio streso pasekmė – kritęs ar beveik nulinis (!) produktyvumas, rezultatų minimizavimas, vidinė organizacijos ir asmens destrukcija. Kitaip tariant, tuo metu, kai įmonėje kiekvienas turėtų įdėti maksimumą savo gebėjimų ir pastangų, didelė kolektyvo dalis – tikrasis įmonės variklis – tiesiog sustingsta neveiksnume.


Taigi stresas ir pokyčių valdymas yra ne asmeninė, o organizacinė problema, kuri gali ir turi būti valdoma, tačiau tam reikia laiku ir vietoje priimtų griežtų strateginių veiksmų.

Nepriklausomai nuo to, kokį pokytį bando įgyvendinti organizacija – techninį, ekonominį ar organizacinį (turinio požiūriu), evoliucinį ir revoliucinį (laiko ir proceso požiūriu), mikro ir makro (apimties masto požiūriu), dalinį arba sisteminį (kompleksiškumo požiūriu), inicijuojamą „iš viršaus“ ar „iš apačios“ (priežasčių susiformavimo požiūriu), – tais pakeitimais siekiama tobulinti ar iš esmės keisti organizacijos gyvensenos elementus.


Tokia tikslinga bei sąmoninga pokyčių valdymo veikla gali pagerinti organizacijos gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, pakeisti darbuotojų elgseną arba žlugti ir sužlugdyti tiek metų kruopščiai kurtą sistemą. Kad ir koks talentingas būtų organizacijos vadovas, retas gali būti „visų galų meistras“, tuo pačiu metu puikiai numatantis strateginius verslo sprendimus, diegiantis būtinus pokyčius bei gebantis išjausti darbuotojų emocinę būklę. Tad šiame kontekste, investuodamos į pokyčių valdymą bei pokyčių agentus (ang. changemanagers), organizacijos laimėtų daugiau nei šiuo metu praranda.