Keturi pasižadėjimai Naujiesiems. Arba naujam gyvenimo etapui

Ką gi, atėjo gražiausios metų šventės. Facebook‘ą puošia storų katinų ir jaukių meškučių nuotraukos, imituojančios šventinį persivalgymą, jaukiai ir šventiškai papuoštų eglių girliandos, į spalvotą, visokias raštais margą popierių įpakuotos dovanų vaizdai, įvairūs anekdotai ir a lia demotyvaciniai užrašai, gautų dovanų nuotraukos ir kalėdinės, metai iš metų girdėtos dainos. Smagu, kad yra švenčiama ir džiaugiamasi 🙂 

Šalia švenčių, matyt, ne vienas pergalvojame, kokie buvo šie metai, ką jie atnešė ar atėmė, ką padovanojo ar atsitiktinai paliko, ką numetė ar grubiai primetė, ko pavyko pasiekti, o ko ne ir kodėl, kokie vaisingi ar ne buvo šių metų veiklų rezultatai, ir pan.

Tas pats Facebook‘as siūlo pasidalinti savo metų suvestine, jei neišeina prisiminti užfiksuotų momentų.

Manoji, deja, itin kukli  Ar tai reiškia, kad ir metai buvo kuklūs? Ne visai tas tiesa – šiemet gavau pačias nuostabiausias dvi dovanas – vieną asmeniniame, kitą – profesiniame gyvenime. O kur dar begalė mažų, mielų ir jaukių akimirkų bei nutikimų, buvimo, turėjimo, veikimo, buvimo… Tad garantuotai sakau, jog metai buvo išties turtingi.

Tiesiog pasidalijimų visu tuo ir nuveiktais darbais nuotraukų pavidalu socialiniame tinklapyje mažoka, todėl gavosi kukli ir suvestinė. Bet ar išties visa, ką demonstruojame viešai, yra gyvenimas? Ir ar tai, ko nematome savo ar kitų gyvenime reiškia, jog mažiau / prasčiau gyvenimo įvykių prasme skurdžiau gyvename? Ir turbūt sutiksite, kad ne. Todėl tikiu, kad kiekvieno mūsų gyvenimai savaip turtingi. Bet ne apie tai šis įrašas.

Nepaisant tokių suvestinių, norisi tikėti, kad jums gerų momentų per visus šiuos metus buvo daugiau nei liūdnų… O jei pasitaikė ir tokių, tuomet linkiu išbūti, išliūdėti, išdūkti, išturėti viską permąsčius, perkračius, o kartais tiesiog nuo visko atsiribojus ir, įkvėpus naują oro gurkšnį, pasinerti į naują gyvenimo kelionę. Svarbu tik nepamiršti už viską padėkoti (taip, taip, už viską, net jei viso to ir nesinorėjo… ). Padėkoti sau ir gyvenimui, nes ačiū niekad nebūna per daug, ypač sau.

Be to, kaip žinome seną nuvalkiotą posakį – „saulė pateka visada“, taip ir išeičių iš situacijų visada yra daugiau nei viena, ir nereikia spausti savęs, jei dabar nesijaučiate pakylėti ir džiaugsmingi, o gyvenimas prikrėtė ne pačių smagiausių pokštų – duokite sau laiko – viskas susidėlios į lentynėles po truputį. Tam turite visą savo gyvenimą. 

Na, o kadangi naujus metus pradėsime su įvairiais naujais pasižadėjimais, naujais planais ir užsibrėždami naujų tikslų, noriu pasiūlyti keturis pasižadėjimus. Šie pasižadėjimai – tai keletas paprastų ir, įtariu, jau kažkur gal būt pabirai girdėtų patarimų rinkinukas, kurių laikantis – pažadu – įmanoma gyventi darniau su savimi ir aplinka.

Taigi kokie tie keturi pasižadėjimai?

Pirmiausia, būti atsakingu už savo žodžius. Daug pastaruoju metu apie tai kalbama, rašoma, vyksta įvairūs seminarai, tačiau dar yra ko mokytis… Stebint komentarus po įvairiais straipsniais šiurpuliai nueina kūnu, kokiais kartais žodžiais spjaudomasi ir švaistomasi, kaip nemokame pateikti objektyvios kritikos, o puolame į asmeniškumus… Tad nuoširdžiai linkiu stebėti, ką ir kaip bei kada kalbame, nes ir esame tai, ką ir kaip kalbame. Atsakykime į klausimą ar pagrindinę mintį, o neieškokime paslėptų tiesų. Neapkalbėkime kitų ir juolab nesišvaistykime blogais žodžiais, panieka – juk taip ne kitą menkiname, o save… Nepraleiskime progos patylėti, jei pykstame ar norisi riebiau ką pakeiksnoti… Taip pat kalbėkime aiškiai, suprantamai, nes klausytojas – ne magas, jis nesupras to, ką norite pasakyti tarp eilučių. Geriau žodžius nukreipkime tiesai išsakyti ir meilei išreikšti. Ir, žinoma, padėkai. Daugiau žodžiais palaikykime vieni kitus, o ne kritikuokime. Vien tai jau suteiks geresnės savijautos.

Antra, nepriimti visko asmeniškai. Tai, kas kartais jums pasakoma ar padaroma, ne visada yra jūsų kaltė. Tai, ką kiti sako ar daro, yra jų pačių svajonių/minčių/pasaulėvaizdžio projekcija. Jei įgysite imunitetą kitų nuomonei ir veiksmams, suteiksite progą sau rinktis būti tokiose situacijose ar ne, klausytis vienų ar kitų kalbų ar ne, netapsite tokių situacijų auka. Galiausiai, tai suprasdami, išvengsite nesusipratimų, neįsiskaudinsite, liksite prie savo tiesų, nesusipyksite, o galiausiai tiesiog gerai jausitės.

Trečia, nedaryti apibendrinimų, nebūtų prielaidų ir išvadų. Komunikuokite kaip galima aiškiau – drąsiai pasiteiraukite, ko jums išties reikia ir ko norite ir atsisakykite, jei tai netinka. Jei nesupratote, paklauskite, neišgirdote – perklauskite. Nekurkite scenarijų galvoje taip ją perkraudami, negalvokite „o kas, jeigu….“ – kas nutiko – tebūnie, ženkite toliau į priekį, nebeanalizuokite tų situacijų, savo ištartų žodžių, padarytų poelgių – visa tai nebeatsikartos, o jei ir bus taip – vėl pasielgsite taip, kaip padiktuos konkreti situacija, o ne pagal susikurtą vidinį scenarijų. Tuo metu pasielgėte taip, kaip tą akimirką buvo teisingiausia ir pagal tos dienos ar akimirkos patirtį, ir viskas. Kitas kartas bus kitas kartas, kita situacija bus kita. Stabdykite įsibėgėjančius minčių traukinius ar sniego kamuolius – tai tik balastas, kuris gramzdina ir neleidžia aiškiai galvoti. Pasikalbėkite su kuo nors, jei apninka abejonės. Aiškiai komunikuodami išvengsite nesusipratimų, liūdesio ir dramų. Vien tik šiuo pasižadėjimu sau galite palengvinti gyvenimą.

Ketvirta, stengtis, kas nuo manęs priklauso, padaryti viską kuo geriausiai. Čia slypi dvi mintys. Viena vertus, nepaisant įvairiausių aplinkybių ir susiklosčiusių situacijų, kalbų, paprasčiausiai darykite tai, ką sugebate geriausiai, kad ir vieną nedidelį darbelį – nebūtina pulti iškart užkariauti viso pasaulio. Kaip sakoma, one at a time.

Kita vertus, ką bedarytumėte, darykite tai su atsidavimu tarsi darytumėt paskutinįsyk. Stengdamiesi daryti kuo geriausiai vėliau išvengsite savikritikos, savigraužos ir savigailos, kuriomis po visko dažniausiai „nuodijamės“. Na, o darydami tai, ką geriausiai gebate ir darydami tai gerai, jau galite keisti savo gyvenimą po truputį.

Na va, ir viskas. Ar sudėtinga laikytis šių pasižadėjimų? Manau ir tikiuosi, kad ne. Juk stebėti, ką, kaip ir kada sakome, neskubėdami daryti išvadų, neleisdami įsibėgėti neigiamų minčių traukiniams ir neįžvelgdami asmeniškumų išties galime jaustis daug geriau. Todėl linkiu bent kurį laiką pabandyti pasižadėti laikytis šių patarimų ir pastebėti, ar tai jums padeda. Jei ne, bet kada galite visa tai keisti kitais pasižadėjimais, o jei veikia – juk nuo to tik šviesiau, ar ne?

Kuo sąmoningiausių Naujųjų! Ar tiesiog naujo etapo jūsų gyvenime! 🙂