Kodėl tikslai neveikia? Arba kas gali padėti pasiekti tai, ko užsibrėžei. 2 dalis

Updated: Aug 5

The best way to predict your future, is to create it.

Geriausias būdas nuspėti savo ateitį – ją susikurti.

A. Lincoln


Apie tai, kas yra tikslas, kodėl svarbu jį konkretizuoti ir kaip tą padaryti, rašiau čia.

Kai turime aiškiai įsivardinę savo tikslą, ko norime pasiekti ir žinome, kaip tą padaryti, esame susidėlioję mažiausius tarpinius žingsnelius, einame prie kito žingsnio – įpročių.


Paprastai, turėdami tikslą, esame linkę vis tiek elgtis pagal jau turimus įpročius. Tas dažniausiai mus ir sulaiko nuo tikslų ir progreso, būtent jie gali slopinti ir nutolinti svajonę.

Tačiau atsikratyti blogų įpročių, o tuo pačiu ir savigailos nėra paprastas ir lengvas kelias, ir jam reikia nemažai laiko. Sugebėdami dirbti su savimi ir įpročiais, kurie stabdo tikslo siekimą, galime įveikti pusę kelio savojo tikslo link. Tad verta pradėti.

Kas čia gali padėti labiausiai?


Charles Duhigg yra rašęs apie įpročius knygoje „Įpročio galia“ ir ši jo knyga laikoma viena populiariausių. Tai, ką svarbiausia žinoti apie įpročius, pateiksiu kelius žingsnius, kurie yra susiję su įpročių formavimu. O besidomintiems daugiau apie įpročius – rekomenduoju paskaityti pačią knygą.


Taigi įpročiai formuojasi 4 etapais:

užuomazga, skatinanti elgesį; troškimas; atsakas ir atlygis (žr. iliustraciją).


Ir aš ypač norėčiau pabrėžti paskutinįjį – apdovanojimo/atlygio – etapą.

Dažnai konsultacijose klientams patariu apdovanoti save pasiekus tikslą. Jie tik nusijuokia sakydami, kad čia tik dar viena amerikietiška self-help nesąmonė.

Tačiau prisiminkime, jog mūsų protas taip sukonstruotas, kad jis nuolat stebi, kokie veiksmai suteikia malonumą ir kad atitinkami paskatinimai už pasiektą tikslą sužadina laimės hormonus. Šie atitinkamai ilgalaikėje atmintyje įrašo pasitenkinimo jausmą ir vien jau todėl tolesni tikslai tampa labiau įmanomi pasiekti, nes jau žinoma, kad juos pasiekus, bus galima kažkuo apčiuopiamu realiai pasitenkinti ir vėl pajusti malonumą. Tad apdovanojimai ir paskatinimai uždaro naujo įpročio ar tikslo siekimo ratą ,ir taip įprasmina visą ciklą. Todėl paskatinti save yra būtina!


Norint pakeisti elgesį ir įsivesti naują įprotį, svarbiu sau atsakyti į šiuos 4 klausimus:

kaip galiu padaryti jį (elgesį/įprotį/tikslą) aiškiai suprantamu?

– kaip galiu padaryti jį patraukliu?

– kaip galiu padaryti jį lengvu?

– ir – kaip galiu padaryti jį maloniu?

Viskas. Tik tiek 🙂


Ketvirtas žingsnis, kuris svarbus drauge su nauju įpročiu, yra disciplina.

Niekas taip nepadeda pasiekti tikslo, kaip nuolatinis pastovus, nuoseklus darymas to, ką užsibrėžėte ir nuoseklus dienotvarkės bei disciplinos laikymasis. Žmogus, neturėdamas disciplinos, nepasiekia tikslų, nes nuolat blaškosi tarp norų ir poreikių, draugų, pramogų ir svajonių.

Stipriausiais kelias į discipliną yra mano jau minėti įpročiai. Įvesdami į savo gyvenimą reikiamus įpročius padedame sau. Tai gali būti kėlimasis anksti ryte tuo pačiu laiku, dėkingumo praktikos užsiėmimai kas vakarą, sveikos mitybos principai kasdien, pakankamai laiko skirta miegui, ir pan. Darbų planavimas ir susirašymas, ir t.t. Visa tai leidžia „įrėminti“ tikslą, disciplinuotis ir taip jį pasiekti.

Galiausiai, disciplina tampa sveiku įpročiu ir tikslas tampa dar labiau įmanomas.


Penkta, kuo griežčiau sumažinkite aplinkoje esančius dirgiklius, kurių pilna kiekvieną dieną, o pasaulis pilnas nerimastingumo. Dauguma tokių dirgiklių ateina iš dabar jau kiekvienam prieinamų išmanių telefonų ir juose esančios begalės srautų informacijos bei nuolat cinksinčių žinučių twiter‘yje, whatsapp‘uose, messenger‘iuose, viber‘iuose, hangout‘uose, linkedin‘e ir kituose įvairiuose socialiniuose tinkluose, ir ne tik.

Suprantama, kad viskas aplink caksi, nes juk tai nesustabdomas industrijos ir komercijos variklis, ištisinė inter-akcija vieniems su kitais, tad išties darosi vis sunkiau ir sudėtingiau būti produktyviu visą dieną. Galiausiai daug ką atidėliojame ir nukeliame kitai dienai, kuri būna lygiai tokia pati, kaip šiandiena.

Taigi šie dirgikliai visai nenaudingi, jie stabdo asmeninį progresą ir darbus, kadangi susidomėję vis nauju turiniu, nuolat atitraukiame savo dėmesį nuo tikslo. Todėl privalome išmokti suvaldyti šį išorinį triukšmą ir sąmoningai imtis veiksmų. Pavyzdžiui, darbe atsijungti nuo socialinių tinklų bent tam tikram laikui (jei tai nėra darbo erdvė, žinoma), o dirbantiems namuose – kuriam laikui išjungti telefono garsą, internetą, televizorių ir susitelkti ties užduotimi ar tikslu. Tuo pačiu tai būtų dar vieno naujo įpročio įsivedimas į tikslo siekimo procesą.


Šeštasis žingsnis – susidarykite mažų kasdienių tikslų planą. Šie maži tikslai (arba tikslų potiksliai – vadinkite, kaip patinka) padeda siekti ilgalaikio ir to didelio tolimojo tikslo ir neleidžia pasiklysti iškilus sunkumams ar nuklysti į šoną, pasiduoti. Kasdieniniai tikslai palaiko mūsų kryptį, saugiai naviguoja per įvairius gyvenimo viesulus, kol galiausiai priartėjame prie to pagrindinio didelio išsipildymo. Kasryt savęs galite paklausti: ką šiandien padarysiu, kad priartėčiau prie savo tikslo?

Savo didįjį metų planą suskirstykite mažesniais etapėliais, žingsneliais, susiregistruokite juose bet kokiu jums priimtinu formatu, pavyzdžiui, organizacijose tam naudojamos ir puikiai pasitarnauja work-team programos, tačiau rašytis viską galima ir paprastoje užrašų knygelėje ar veiklos dienoraštyje. Galiausiai, svarbiausia čia – laikytis potikslio tą dieną ir vienu žingsniu priartėti didžiojo tikslo link.


Vengti atidėliojimo – tai būtų septintasis žingsnis, tylusis veiklos žudikas. Jis nuolat kėsinasi į tikslą ir vilioja blogų įpročių bei komforto spąstais. Kiekvienas žinome, kad norėdami kažko pasiekti, turime neatidėlioti, nenukelti, nelaukti kažkurios dienos ar akimirkos, o veikti nedelsiant, čia ir dabar. Jei norite geresnio darbo, sėskite ir dabar susidarykite planą, kokio norite darbo ir kokių žingsnių imsitės jam pasiekti. Jei norite mesti svorį, jau dabar nuo sekančios minutės žiūrėkite, ką dedate į burną. Jei reikia paskambinti 25% klientų daugiau, jau dabar imkite ir susidarykite naujų klientų sąrašą, susidarykite naujos strategijos gaires ir pan.

Tai yra nieko neatidėliokite tam momentui, kai neva būsite produktyvesni, geresni, efektyvesni, laimingesni. Tokia diena gali taip ir neateiti, tad motyvacija ateina bedarant, pradėta veikla visada užkuria produktyvumą.

Viena iš efektyviausių mini veiklos strategijų yra 15 minučių taisyklė. Nusistatykite žadintuvą telefone 15-ai minučių ir padarykite tą darbą, kurį labiausiai atidėliojote. TIK 15 minučių ir nė minutėle ilgiau. Įsipareigojimas mažam tikslui tikrai neleis pasiduoti, o darydami konkretų ir įmanomą veiksmą jaučiatės produktyvūs. Galimas daiktas, jums ims patikti, ko ėmėtės daryti, ir tai tęsite net ir nuskambėjus žadintuvui. Kita strategija sako, kad verta daryti kelių minučių pertraukas kas 55 min darbo.


Galiausiai yra visiems puikiai žinoma POMODORO technika, kuri sako, kad kas 25 min darbo reikia daryti 5 min poilsio pertraukas. Po keturių tokių ciklų, daryti ilgėlesnę – 15 – 30 min pertrauką.

Nesvar