Kodėl tikslai neveikia? Arba kas gali padėti pasiekti tai, ko užsibrėžei. 1 dalis

Updated: Aug 5

The best way to predict your future, is to create it./

Geriausias būdas nuspėti savo ateitį – ją susikurti.

A. Lincoln’as


Turbūt visi bent kartą esame mate šią iliustraciją apie tikslo siekimą ir galime drąsiai sau ar garsiai prisipažinti, kaip dažnai asmeniškai planuodami tokius individualius planus, nusibrėžiame panašią tiesę, kurios viename gale esame mes patys dabartiniame momente, o kitame gale – mūsų norimas tikslas ar rezultatas.


Taip esti ir organizacijose – planuojame, dėliojame strateginius tikslus, užsibrėžiame rezultatus, tik visus tikslus visuomet ištinka vienas „bet“. Dažniausiai nutinka taip, kad tikslas ne visada pasiekiamas taip greitai, kaip tikėtasi. Kita vertus, kartais jis lieka nepasiektas iš vis. Dėl ko taip nutinka?


Iš praktikos pastebiu tam tikras priežastis, iš kurių galiu išskirti kelias esmines:

– per greit pasiduodame jo besiekdami,

– pats tikslas nėra aiškiai ir smulkmeniškai apibrėžtas, nežinome iš tiesų, ko vis tik siekiame,

– tas tikslas nėra mūsų, o dažnai yra primestas išorės “triukšmo”, tikslas neatitinka mūsų ir/ar organizacijos/individualių vertybių,

– neturime tinkamų įpročių tam tikslui pasiekti,

– neturime ir nesilaiko disciplinos,

– neturime mentoriaus, pagalbos ir motyvacija „šokinėja“ nuo itin stiprios iki visiškai demotyvuojančios,

– neatlaikome kritikos.


Ne visus punktus ketinu aptarti itin detaliai ir tekste, tačiau ketinu pasiūlyti 15 svarbiausių žingsnių, kurie išties reikalingi siekiant tikslo. Kodėl esu tuo tokia užtikrinta? Todėl, kad asmeniškai man šie žingsniai padėjo pasiekti didelio tikslo ir tik todėl, kad jų laikiausi. Realiausias pavyzdys? Pavyzdžiui, ketverių metų doktorantūra, pasiekta per 3,5 metų. Man tai asmeniškai didelis pasiekimas. Na, o toliau šie žingsniai man padeda realizuoti ir kitus gyvenime išsikeltus tikslus. Tad pradedam?

Kodėl greitai pasiduodame siekdami tikslo?

Vienas specialistas, daugiau nei 10 metų dirbdamas savo srityje, nutarė “pasuoti” ir mesti savo darbą, ką pradėjęs. Tačiau žinių bagažą ir patirtį toje srityje buvo sukaupęs tokią didelę, kad iš tiesų būtų buvę labiau gaila, jei jis taip imtų ir išmestų į balą visą šį žinojimą ir savo patirtį. Jo švytinčios, nors ir pavargusios akys, kalbant apie dirbamą sritį rodė, kad jis jai vis dar nėra abejingas ir jei tik nušvistų mažytė viltis toje srityje, jis tikrai nesigręžiotų ir liptų toliau savo laimės žiburio link. Juolab kad šioje srityje jis yra toks vienintelis.

Ačiūdie, įvairių pokalbių, susitikimų, priimtų įvairių strategijų ir susidarytų naujų veiksmų planu tas žmogus liko savo srityje, tik papildomai ją apipynė tais dalykais, kuriais žavisi ir mėgsta, kurie įkvepia plėtoti srities žinias ir galiausiai pačią darbo sritį. Tuo pačiu jis tiesiog leido sau šiek tiek pailsėti, o vėliau poilsį įtraukė į savo dienotvarkę. Tad viską apjungęs, jis ir toliau dirba bei mėgaujasi savo darbu ir tai labai žavi jį stebint. Ir tvirtai žinau, kad tokia kantrybė yra tikrai atlyginama. Juk sakoma, kad jei norisi greito rezultato, dirbk batsiuviu. Greitų rezultatų, strategiškai ilgalaikių ir sveikų, tikrai nebūna. Būna trumpalaikis žvaigždės mirktelėjimas ir… toliau sekanti ilga tuštuma. Iki kito pakilimo. Tad norisi tik padrąsinti tuos, kurie atkakliai ir momentais tikrai sunkiai eina savo keliu – nepasiduokite. Ieškokite pagalbos, pokalbių, paramos, draugų, bet eikite ir toliau savuoju užsibrėžtu keliu.


Kitas dalykas yra tikslo apibrėžtumas, smulkmeniškumas. Ne vienoje savišvietos knygoje kalbama apie tikslų susidėliojimą galvoje, vėliau ant lapo, įvairiomis vizualinėmis priemonėmis, kortomis ir kortelėmis, ir pan. Kas tuomet vyksta? Taip pažadiname savo asociatyvųjį mąstymą, kuriame vidines strategijas ir pažadiname vidinę motyvaciją. Tuo pačiu labai svarbu, kad apie tikslą kalbėtume itin konkrečiai, iki smulkiausių ir, atrodytų, išties iki nuobodžiausių detalių.


Kitaip tariant, vizualizuotume sau, kas bus, kai tą tikslą pasieksime. Visa tai padeda kuo tiksliau pasiekti, ko norime ir išvengti atvirkštinės likimo dovanos, kai gauname ne visai tokiu pavidalu to, ko taip norėjome ir tuomet tokią dovaną esame labiau linkę prakeikti nei ja džiaugtis. Apie ką aš?

Kai kalbame apie tikslus – kokie jie bebūtų, organizaciniai, strateginiai ar asmeniniai, visuomet labai svarbus išlieka paties tikslo suformulavimas – įvardijimas vienu sakiniu ar pora žodžių, jo aiškus supratimas ir gebėjimas pasakyti kitam. Na, o toliau seka pagalbiniai žingsniai, kurie leidžia to tikslo pasiekti. Bet pradėkime nuo pradžių.


Kas yra tikslas?

Bendrai kalbant, tikslas reiškia rezultatą, kurį norime pasiekti, arba svajonę, kuri norime, jog taptų realybe.

Tikslai gali būti trumpalaikiai ar ilgalaikiai, arba kartais jie ne visada būna aiškiai apčiuopiami.

Juos strateguojant, visada svarbu užduoti du klausimus:

  1. konkrečiai noriu pasiekti? (tikslas) ir

  2. Kaip tai noriu padaryti? (taktika).

Kaip suprantate, čia išryškėja du dalykai – paties tikslo apsibrėžimas ir numanomos taktikos jo link susidarymas. Tai būtų vienas pirmųjų ir, savaime suprantama, svarbiausių tikslų, todėl jam reikia skirti pakankamai daug dėmesio. Čia mums gali padėti SMARTEF arba SMARTER įrankis – nesvarbu, kurį jų pasirinksite, svariausia – jo laikytis nuosekliai.

Taigi tai raidžių akronimas, reiškiantis 7 žingsnių strategiją bet kokiam tikslui pasiekti.