The best way to predict your future, is to create it.
Geriausias būdas nuspėti savo ateitį – ją susikurti.
A. Lincoln
Apie tai, kas yra tikslas, kodėl svarbu jį konkretizuoti ir kaip tą padaryti, rašiau čia.
Kai turime aiškiai įsivardinę savo tikslą, ko norime pasiekti ir žinome, kaip tą padaryti, esame susidėlioję mažiausius tarpinius žingsnelius, einame prie kito žingsnio – įpročių.
Paprastai, turėdami tikslą, esame linkę vis tiek elgtis pagal jau turimus įpročius. Tas dažniausiai mus ir sulaiko nuo tikslų ir progreso, būtent jie gali slopinti ir nutolinti svajonę.
Tačiau atsikratyti blogų įpročių, o tuo pačiu ir savigailos nėra paprastas ir lengvas kelias, ir jam reikia nemažai laiko. Sugebėdami dirbti su savimi ir įpročiais, kurie stabdo tikslo siekimą, galime įveikti pusę kelio savojo tikslo link. Tad verta pradėti.
Kas čia gali padėti labiausiai?
Charles Duhigg yra rašęs apie įpročius knygoje „Įpročio galia“ ir ši jo knyga laikoma viena populiariausių. Tai, ką svarbiausia žinoti apie įpročius, pateiksiu kelius žingsnius, kurie yra susiję su įpročių formavimu. O besidomintiems daugiau apie įpročius – rekomenduoju paskaityti pačią knygą.
Taigi įpročiai formuojasi 4 etapais:
užuomazga, skatinanti elgesį; troškimas; atsakas ir atlygis (žr. iliustraciją).
Ir aš ypač norėčiau pabrėžti paskutinįjį – apdovanojimo/atlygio – etapą.
Dažnai konsultacijose klientams patariu apdovanoti save pasiekus tikslą. Jie tik nusijuokia sakydami, kad čia tik dar viena amerikietiška self-help nesąmonė.
Tačiau prisiminkime, jog mūsų protas taip sukonstruotas, kad jis nuolat stebi, kokie veiksmai suteikia malonumą ir kad atitinkami paskatinimai už pasiektą tikslą sužadina laimės hormonus. Šie atitinkamai ilgalaikėje atmintyje įrašo pasitenkinimo jausmą ir vien jau todėl tolesni tikslai tampa labiau įmanomi pasiekti, nes jau žinoma, kad juos pasiekus, bus galima kažkuo apčiuopiamu realiai pasitenkinti ir vėl pajusti malonumą. Tad apdovanojimai ir paskatinimai uždaro naujo įpročio ar tikslo siekimo ratą ,ir taip įprasmina visą ciklą. Todėl paskatinti save yra būtina!
Norint pakeisti elgesį ir įsivesti naują įprotį, svarbiu sau atsakyti į šiuos 4 klausimus:
– kaip galiu padaryti jį (elgesį/įprotį/tikslą) aiškiai suprantamu?
– kaip galiu padaryti jį patraukliu?
– kaip galiu padaryti jį lengvu?
– ir – kaip galiu padaryti jį maloniu?
Viskas. Tik tiek 🙂
Ketvirtas žingsnis, kuris svarbus drauge su nauju įpročiu, yra disciplina.
Niekas taip nepadeda pasiekti tikslo, kaip nuolatinis pastovus, nuoseklus darymas to, ką užsibrėžėte ir nuoseklus dienotvarkės bei disciplinos laikymasis. Žmogus, neturėdamas disciplinos, nepasiekia tikslų, nes nuolat blaškosi tarp norų ir poreikių, draugų, pramogų ir svajonių.
Stipriausiais kelias į discipliną yra mano jau minėti įpročiai. Įvesdami į savo gyvenimą reikiamus įpročius padedame sau. Tai gali būti kėlimasis anksti ryte tuo pačiu laiku, dėkingumo praktikos užsiėmimai kas vakarą, sveikos mitybos principai kasdien, pakankamai laiko skirta miegui, ir pan. Darbų planavimas ir susirašymas, ir t.t. Visa tai leidžia „įrėminti“ tikslą, disciplinuotis ir taip jį pasiekti.
Galiausiai, disciplina tampa sveiku įpročiu ir tikslas tampa dar labiau įmanomas.
Penkta, kuo griežčiau sumažinkite aplinkoje esančius dirgiklius, kurių pilna kiekvieną dieną, o pasaulis pilnas nerimastingumo. Dauguma tokių dirgiklių ateina iš dabar jau kiekvienam prieinamų išmanių telefonų ir juose esančios begalės srautų informacijos bei nuolat cinksinčių žinučių twiter‘yje, whatsapp‘uose, messenger‘iuose, viber‘iuose, hangout‘uose, linkedin‘e ir kituose įvairiuose socialiniuose tinkluose, ir ne tik.
Suprantama, kad viskas aplink caksi, nes juk tai nesustabdomas industrijos ir komercijos variklis, ištisinė inter-akcija vieniems su kitais, tad išties darosi vis sunkiau ir sudėtingiau būti produktyviu visą dieną. Galiausiai daug ką atidėliojame ir nukeliame kitai dienai, kuri būna lygiai tokia pati, kaip šiandiena.
Taigi šie dirgikliai visai nenaudingi, jie stabdo asmeninį progresą ir darbus, kadangi susidomėję vis nauju turiniu, nuolat atitraukiame savo dėmesį nuo tikslo. Todėl privalome išmokti suvaldyti šį išorinį triukšmą ir sąmoningai imtis veiksmų. Pavyzdžiui, darbe atsijungti nuo socialinių tinklų bent tam tikram laikui (jei tai nėra darbo erdvė, žinoma), o dirbantiems namuose – kuriam laikui išjungti telefono garsą, internetą, televizorių ir susitelkti ties užduotimi ar tikslu. Tuo pačiu tai būtų dar vieno naujo įpročio įsivedimas į tikslo siekimo procesą.
Šeštasis žingsnis – susidarykite mažų kasdienių tikslų planą. Šie maži tikslai (arba tikslų potiksliai – vadinkite, kaip patinka) padeda siekti ilgalaikio ir to didelio tolimojo tikslo ir neleidžia pasiklysti iškilus sunkumams ar nuklysti į šoną, pasiduoti. Kasdieniniai tikslai palaiko mūsų kryptį, saugiai naviguoja per įvairius gyvenimo viesulus, kol galiausiai priartėjame prie to pagrindinio didelio išsipildymo. Kasryt savęs galite paklausti: ką šiandien padarysiu, kad priartėčiau prie savo tikslo?
Savo didįjį metų planą suskirstykite mažesniais etapėliais, žingsneliais, susiregistruokite juose bet kokiu jums priimtinu formatu, pavyzdžiui, organizacijose tam naudojamos ir puikiai pasitarnauja work-team programos, tačiau rašytis viską galima ir paprastoje užrašų knygelėje ar veiklos dienoraštyje. Galiausiai, svarbiausia čia – laikytis potikslio tą dieną ir vienu žingsniu priartėti didžiojo tikslo link.
Vengti atidėliojimo – tai būtų septintasis žingsnis, tylusis veiklos žudikas. Jis nuolat kėsinasi į tikslą ir vilioja blogų įpročių bei komforto spąstais. Kiekvienas žinome, kad norėdami kažko pasiekti, turime neatidėlioti, nenukelti, nelaukti kažkurios dienos ar akimirkos, o veikti nedelsiant, čia ir dabar. Jei norite geresnio darbo, sėskite ir dabar susidarykite planą, kokio norite darbo ir kokių žingsnių imsitės jam pasiekti. Jei norite mesti svorį, jau dabar nuo sekančios minutės žiūrėkite, ką dedate į burną. Jei reikia paskambinti 25% klientų daugiau, jau dabar imkite ir susidarykite naujų klientų sąrašą, susidarykite naujos strategijos gaires ir pan.
Tai yra nieko neatidėliokite tam momentui, kai neva būsite produktyvesni, geresni, efektyvesni, laimingesni. Tokia diena gali taip ir neateiti, tad motyvacija ateina bedarant, pradėta veikla visada užkuria produktyvumą.
Viena iš efektyviausių mini veiklos strategijų yra 15 minučių taisyklė. Nusistatykite žadintuvą telefone 15-ai minučių ir padarykite tą darbą, kurį labiausiai atidėliojote. TIK 15 minučių ir nė minutėle ilgiau. Įsipareigojimas mažam tikslui tikrai neleis pasiduoti, o darydami konkretų ir įmanomą veiksmą jaučiatės produktyvūs. Galimas daiktas, jums ims patikti, ko ėmėtės daryti, ir tai tęsite net ir nuskambėjus žadintuvui. Kita strategija sako, kad verta daryti kelių minučių pertraukas kas 55 min darbo.
Galiausiai yra visiems puikiai žinoma POMODORO technika, kuri sako, kad kas 25 min darbo reikia daryti 5 min poilsio pertraukas. Po keturių tokių ciklų, daryti ilgėlesnę – 15 – 30 min pertrauką.
Nesvarbu, kokia sistema vadovausitės, svarbiausia – kad ji jums tiktų ir jūs ja tikrai realiai naudotumėtės atidėliojimui mažinti.
Natūralu, jog valdant įvairius dirgiklius, trikdžius, susidarant kasdieninių tikslų planą ir stabdant atidėliojimą – visa tai yra susiję su laiko valdymu ir tai būtų aštuntasis žingsnis.
Tie, kurie geba valdyti savo laiką, geba pasiekti geriausių rezultatų. Tačiau kaip tą padaryti?
Čia praverstų sistema, kuri leistų suvaldyti kiekvieną brangią minutę. Tokia sistema galėtų būti Dweight Eisenhower‘io 4 kvadratų principas, dar vadinamas Eisenhower‘io matrica (apie ją rašo ir S. Covey knygoje „7 sėkmingų žmonių įpročiai“).
Šiuo principu užduotys ir laikas yra padalinamas į 4 atskirus kvadratus:
kai:
1. SVARBU IR SKUBU: skirtas valdyti nedideles problemas ir trumpalaikius iššūkius.
2. SVARBU, BET NESKUBU: skirtas susitelkti ties ilgalaikiais strateginiais tikslais.
3. SKUBU, BET NESVARBU: skirtas vengti trukdžių ir kliūčių.
4. NESKUBU IR NESVARBU: skirtas apriboti laiką „valgančias“ užduotis.
Pavyzdžiui:
Tokiu atveju taip suskirsčius užduotis, svarbiausias dalykas yra nuolat koncentruotis į 2-ąjį kvadratą (SVARBU/SKUBU) ir kuo labiausiai vengti 4-ojo (NESVARBU/NESKUBU).
Stebėkite save dienos eigoje ir pamatykite, kiek laiko skiriate kiekvienam iš kvadratų, ir tuomet ryžtingai vykdykite tas veiklas, kurios papuola į 2-ąjį kvadratą.
Devintasis žingsnis – suvalgyk varlę. Fui? Neskubėkite išjungti šio tinklapio, nes tai – tik metafora. M. Twain‘as rašė, kad jei jūsų darbas yra suvalgyti varlę, geriausia tai padaryti iškart anskti ryte pačiu pirmuoju veiksmu. Jei jūsų darbas – suvalgyti dvi varles, geriausia pradėti nuo didžiausios.
Sakydama varlė turiu minty didžiausias užduotis jūsų padarytinų darbų sąraše, kurios priartina prie tikslo ir kurios suteikia didžiausią, pastebimiausią rezultatą jūsų tikslams. Šie tikslai dar yra vadinami SDU, arba svarbiausiomis dienos užduotimis.
Tai reiškia, kad suvalgome didžiausią varlę iš pat ryto pradėdami spręsti SDU. Svarbiausia, įsitikinkite, kad tos užduotys priklauso 2-ajam kvadratui ir kad jas spręsdami, tuo pačiu jų ir atsikratysite. Greitų šių veiksmų rezultatų nesitikėkite, tačiau jie užtikrintai teikia didžiausią vertę. Vakare gerai pailsėkite ir ryte gerai nusiteikę imkitės didžiausios savo varlės.
Dešimtasis – savo veikloje būtinai įveskite Pareto taisyklę – mane ji nuolat gelbėja nuo perfekcionizmo. Remiantis italų ekonomisto Vilfredo Pareto taisykle, kitaip žinoma kaip 80/20, teigiama, kad 80 procentų rezultato gaunama iš 20 proc. pastangų. Pardavimuose sakoma, kad 80 proc. pardavimų atsiranda iš 20 proc. klientų.
Kokia viso to esmė siekiant asmeninio tikslo? Susikoncentruokite ties tomis mažiausiomis pastangomis, kurios duoda didžiausius rezultatus ir tas pastangas didinkite. Naudodami šią strategiją, įsivertinsite, kokiomis pastangomis gaunate didžiausią naudą, o kai tai padarysite, tuomet nebereiks ir pastangų – viskas vyks savaime, nes taip susiformuos naujas įprotis.
Vienuoliktasis žingsnis – priimkite nesėkmes. Galbūt nesutiksite su manimi, kad klaidos ir nesėkmės yra tinkamas būdas siekti savo tikslų. Tačiau žymiausi pasaulio žmonės, tokie, kaip aktorius Jim‘as Carrey, dainininkė Katy Perry, laidų vedėja Oprah Winfrey, rašytojai J. K. Rowling ar Stephen‘as King‘as, Microsoft įkūrėjas Bill Gates‘as, automobilių kūrėjas ir vadybos sistemos atradėjas Henry Ford‘as, greitojo maisto KFC įkūrėjas Colonel Sanders‘as, Disnėjaus pramonės įkūrėjas Walt‘as Disney‘us ar siurblių, kuriuos turbūt dabar kas antras turite savo namuose, gamintojas seras James‘as Dyson‘as – visi jie nuėjo nemažą klaidų ir nesėkmių kelią, kol tapo tuo, kuo šiandien yra.
Lietuvoje nuolat vyksta FailNights renginys, kuriame žymūs Lietuvos žmonės taip pat dalinasi įkvepiančiomis nesėkmių istorijomis, nes į sėkmę atveda būtent nesėkmės, kurių yra kur kas daugiau nei pačios sėkmės. Tad svarbiausia tokių nesėkmių pamoka – ne tik nepasiduoti ištikus joms, bet sugebėti atsikelti ir eiti toliau.
Tad priimkite nesėkmę, supraskite jos siunčiamą žinutę, išmokite jos duotas pamokas ir judėkite toliau į priekį. H. Ford‘as yra pasakęs, kad nesėkmė yra galimybė darkart pradėti viską iš naujo, tik šįkart daug protingiau.
Mano supratimu, bandydami visada laimime abiem atvejais – pirmuoju, laimime sėkmę, antruoju – laimime patirtį. Pralaimėtojų niekada nėra.
Dvyliktasis žingsnis – dienos įkvėpimas. Visi norime pasiekti gyvenime kažką išties ypatingo ir prasmingo, ir dažnai pakeliui to kažko nutinka daug įvairių dalykų, kurie mus nudrąsina. Kai tai atsitinka, negatyvus mąstymas ima žaisti įvairius vidinius "o kas, jeigu…" žaidimus taip užsukdamas intensyviai besisukančias kaltės girnas. Tai mūsų baimė, kuri kaip tas karys naktį ryžtingai pasirengęs atimti mūsų svajones ir nutolinti nuo tikslų. Suprantant tai ir žinant, kas gali laukti, svarbu turėti savo kasdienos įkvėpimo šaltinį.
Susiraskite tuos, kurie panašioje srityje yra daug pasiekę ir pasikalbėkite, kaip jiems sekėsi tai padaryti. Klausykitės jų istorijų, ieškokite atramos ir motyvacijos juose, o ypač apie tai, ką jie darė, kai jiems labiausiai nesisekė ir kas padėjo jiems vėl pakilti. Semkitės įkvėpimo iš visko, kas tik leidžia jaustis pakiliai ir motyvuoja eiti į priekį.
Susiraskite mentorių – tai bus tryliktasis siekiant tikslų žingsnis. Kartais siekdami jo, ne visada turime galutinį įsivaizdavimą apie kryptį, kurios link plaukiame ar skrendame, ar kokių imtis tinkamų veiksmų, kad atsidurtume arčiau tikslo. Neturėdami patikimos navigacijos sistemos, mus gali ištikti katastrofa gaivalingoje verslo ar veiklos sričių jūroje. Tad mentorius čia gali padėti išlikti „gyviems“, atrasti vilties krantus, kurie lyg švyturiai gali nušviesti kelią į sėkmę ir padėti pasiekti norimų tikslų. Turėdami ilgametės patirties savo srityje, mentoriai žino, kuria kryptimi geriau keliauti ir kaip išvengti pavojingų bangų, kaip užsitikrinti išlikimą ir galiausiai patirti sėkmę. Pavyzdžiui, Lietuvoje mentorių iš bet kurios norimos srities gali rasti tam tikrose mentorystės platformose. Paieškok jose - gal rasi patikimą pakeleivį tikslų link?!
Keturioliktasis žingsnis – kasdien stebėkite savo progreso rodiklius. Jei rimtai kažko siekiate, turite turėti progreso rodiklius ir juos žymėtis. Kai juos žymitės, taip galite lengviau įsivertinti ir koreguoti savo žingsnius, leidžiančius pasiekti tikslo. Kai nesekate, ką, kiek, kaip esate padarę, nežinote, nei kur esate, nei kiek toli nuėjote, nei kiek dar liko, lieka nebeaišku, kaip išmatuoti dabar esančią sėkmę ir kiek galiausiai liko iki galutinio taško. Tad susikurkite jums priimtiną progreso rodiklių stebėjimo sistemą, tuomet kasdien juos stebėkite ir žymėkitės. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas – parašyti knygą, pažangos rodikliai gali būti parašyti žodžiai, puslapiai, pastraipos ar tekstai ir pan.
Ir galiausiai paskutinysis, penkioliktasis žingsnis – priimkite kritiką. Dažnai esame kritiški tiek patys sau, tiek kitiems, ypač jei kažkas yra sėkmingesnis. Jei tais laimingaisiais tampame mes patys, dažnai tenka išgirsti įvairių komentarų apie save ir sukauptą sėkmės laimėjimą. Pavydo tulžis liejasi per kraštus, o nesėkmės atveju jis pasipila ir garsiai, ir jie būna vieni tų, kurie neva mus guodžia “aš tau sakiau… nereikėjo to daryti, matai, nepasisekė… ” ir pan.
Tačiau nepulkite pykti dėl šių žmonių kritikos, nebėkite nuo jos, pabandykite išklausyti ir priimti, ką jie sako. Pirmiausia, tokios kalbos yra labiau apie juos pačius nei jus - tai apie jų ribotumus ir nesėkmes. Antra, tokios kalbos gali būti puikiu kuru siekiant naujų tikslų. Tai gali būti galimybė pažinti jus supančius žmones.
Bet kokiu atveju, kritika, panaudojus perrėminimą (arba angl. refreiming), gali tapti puikia paskata eiti toliau. Juk visi patiriame nesėkmę, tačiau kuo daugiau klystame, tuo daugiau šansų yra pasiekti sėkmę. Tad kai sieksite savo tikslų, nesvarbu, kas ką pasakė apie jus, naudokite jų kritiką kaip motyvaciją, o ne stabdį. Tie, kas kalba apie jus, yra jums už nugaros, vadinasi jūs esate jų priekyje. Pirmyn!
Ir pabaigai. Taip, suprantu, kartais nutinka ir taip, kad didelį, ilgus metus planuotą ir kruopščiai vykdytą tikslą galiausiai pasiekiame, dieną dvi juo pasidžiaugiame, atkemšame prabangiausio šampano ta proga, tačiau fejerverkams nurimus, nebejaučiame tokio didelio malonumo, kaip tikėjomės… Galiausiai, nebežinome, ką toliau su visu tuo daryti, kaip toliau be to didelio tikslo gyventi, lyg nebelieka tam tikros prasmės gyvenime… Tad kas tada?
Pailsėti, nurimti, atsikvėpti ir… pradėti iš naujo nuo mažiausio žingsnio ir naujo tikslo.
“Gyvenimas yra važiavimas dviračiu – norint išlaikyti balansą, reikia nuolat judėti į priekį” (A. Einšteinas).
Tad linkiu nesustoti!
Visų punktų siekiant tikslų mindmapp'as / @ Dromantaite, A.