The best way to predict your future, is to create it./
Geriausias būdas nuspėti savo ateitį – ją susikurti.
A. Lincoln’as
Turbūt visi bent kartą esame mate šią iliustraciją apie tikslo siekimą ir galime drąsiai sau ar garsiai prisipažinti, kaip dažnai asmeniškai planuodami tokius individualius planus, nusibrėžiame panašią tiesę, kurios viename gale esame mes patys dabartiniame momente, o kitame gale – mūsų norimas tikslas ar rezultatas.
Taip esti ir organizacijose – planuojame, dėliojame strateginius tikslus, užsibrėžiame rezultatus, tik visus tikslus visuomet ištinka vienas „bet“. Dažniausiai nutinka taip, kad tikslas ne visada pasiekiamas taip greitai, kaip tikėtasi. Kita vertus, kartais jis lieka nepasiektas iš vis. Dėl ko taip nutinka?
Iš praktikos pastebiu tam tikras priežastis, iš kurių galiu išskirti kelias esmines:
– per greit pasiduodame jo besiekdami,
– pats tikslas nėra aiškiai ir smulkmeniškai apibrėžtas, nežinome iš tiesų, ko vis tik siekiame,
– tas tikslas nėra mūsų, o dažnai yra primestas išorės “triukšmo”, tikslas neatitinka mūsų ir/ar organizacijos/individualių vertybių,
– neturime tinkamų įpročių tam tikslui pasiekti,
– neturime ir nesilaiko disciplinos,
– neturime mentoriaus, pagalbos ir motyvacija „šokinėja“ nuo itin stiprios iki visiškai demotyvuojančios,
– neatlaikome kritikos.
Ne visus punktus ketinu aptarti itin detaliai ir tekste, tačiau ketinu pasiūlyti 15 svarbiausių žingsnių, kurie išties reikalingi siekiant tikslo. Kodėl esu tuo tokia užtikrinta? Todėl, kad asmeniškai man šie žingsniai padėjo pasiekti didelio tikslo ir tik todėl, kad jų laikiausi. Realiausias pavyzdys? Pavyzdžiui, ketverių metų doktorantūra, pasiekta per 3,5 metų. Man tai asmeniškai didelis pasiekimas. Na, o toliau šie žingsniai man padeda realizuoti ir kitus gyvenime išsikeltus tikslus. Tad pradedam?
Kodėl greitai pasiduodame siekdami tikslo?
Vienas specialistas, daugiau nei 10 metų dirbdamas savo srityje, nutarė “pasuoti” ir mesti savo darbą, ką pradėjęs. Tačiau žinių bagažą ir patirtį toje srityje buvo sukaupęs tokią didelę, kad iš tiesų būtų buvę labiau gaila, jei jis taip imtų ir išmestų į balą visą šį žinojimą ir savo patirtį. Jo švytinčios, nors ir pavargusios akys, kalbant apie dirbamą sritį rodė, kad jis jai vis dar nėra abejingas ir jei tik nušvistų mažytė viltis toje srityje, jis tikrai nesigręžiotų ir liptų toliau savo laimės žiburio link. Juolab kad šioje srityje jis yra toks vienintelis.
Ačiūdie, įvairių pokalbių, susitikimų, priimtų įvairių strategijų ir susidarytų naujų veiksmų planu tas žmogus liko savo srityje, tik papildomai ją apipynė tais dalykais, kuriais žavisi ir mėgsta, kurie įkvepia plėtoti srities žinias ir galiausiai pačią darbo sritį. Tuo pačiu jis tiesiog leido sau šiek tiek pailsėti, o vėliau poilsį įtraukė į savo dienotvarkę. Tad viską apjungęs, jis ir toliau dirba bei mėgaujasi savo darbu ir tai labai žavi jį stebint. Ir tvirtai žinau, kad tokia kantrybė yra tikrai atlyginama. Juk sakoma, kad jei norisi greito rezultato, dirbk batsiuviu. Greitų rezultatų, strategiškai ilgalaikių ir sveikų, tikrai nebūna. Būna trumpalaikis žvaigždės mirktelėjimas ir… toliau sekanti ilga tuštuma. Iki kito pakilimo. Tad norisi tik padrąsinti tuos, kurie atkakliai ir momentais tikrai sunkiai eina savo keliu – nepasiduokite. Ieškokite pagalbos, pokalbių, paramos, draugų, bet eikite ir toliau savuoju užsibrėžtu keliu.
Kitas dalykas yra tikslo apibrėžtumas, smulkmeniškumas. Ne vienoje savišvietos knygoje kalbama apie tikslų susidėliojimą galvoje, vėliau ant lapo, įvairiomis vizualinėmis priemonėmis, kortomis ir kortelėmis, ir pan. Kas tuomet vyksta? Taip pažadiname savo asociatyvųjį mąstymą, kuriame vidines strategijas ir pažadiname vidinę motyvaciją. Tuo pačiu labai svarbu, kad apie tikslą kalbėtume itin konkrečiai, iki smulkiausių ir, atrodytų, išties iki nuobodžiausių detalių.
Kitaip tariant, vizualizuotume sau, kas bus, kai tą tikslą pasieksime. Visa tai padeda kuo tiksliau pasiekti, ko norime ir išvengti atvirkštinės likimo dovanos, kai gauname ne visai tokiu pavidalu to, ko taip norėjome ir tuomet tokią dovaną esame labiau linkę prakeikti nei ja džiaugtis. Apie ką aš?
Kai kalbame apie tikslus – kokie jie bebūtų, organizaciniai, strateginiai ar asmeniniai, visuomet labai svarbus išlieka paties tikslo suformulavimas – įvardijimas vienu sakiniu ar pora žodžių, jo aiškus supratimas ir gebėjimas pasakyti kitam. Na, o toliau seka pagalbiniai žingsniai, kurie leidžia to tikslo pasiekti. Bet pradėkime nuo pradžių.
Kas yra tikslas?
Bendrai kalbant, tikslas reiškia rezultatą, kurį norime pasiekti, arba svajonę, kuri norime, jog taptų realybe.
Tikslai gali būti trumpalaikiai ar ilgalaikiai, arba kartais jie ne visada būna aiškiai apčiuopiami.
Juos strateguojant, visada svarbu užduoti du klausimus:
Ką konkrečiai noriu pasiekti? (tikslas) ir
Kaip tai noriu padaryti? (taktika).
Kaip suprantate, čia išryškėja du dalykai – paties tikslo apsibrėžimas ir numanomos taktikos jo link susidarymas. Tai būtų vienas pirmųjų ir, savaime suprantama, svarbiausių tikslų, todėl jam reikia skirti pakankamai daug dėmesio. Čia mums gali padėti SMARTEF arba SMARTER įrankis – nesvarbu, kurį jų pasirinksite, svariausia – jo laikytis nuosekliai.
Taigi tai raidžių akronimas, reiškiantis 7 žingsnių strategiją bet kokiam tikslui pasiekti.
Pirmas žingsnis – paties tikslo konkretumas (S, angl. specific). Kuo konkretesnis tikslas, tuo labiau ir lengviau jo sieksite.
Galiausiai, tai, ką tiksliai įvardinate, galite ir pamatuoti ir atsakyti sau į klausimą, ką konkrečiai noriu pasiekti?
Antrasis žingsnis – tikslo išmatuojamumas ir prasmė (M, angl. measurable ir meaningful) – kaip žinosi, kad jau pasiekei savo tikslą? Kaip jį pamatuosi? Kokią reikšmę ir prasmę tas tikslas turės Tavo gyvenime/-ui? Kas pasikeis Tavo gyvenime, jei pasieksi tą tikslą? Kas bus kitaip? Dėl ko jo sieki? Kuo detaliau ir smulkmeniškiau atsakysite sau į šiuos klausimus, tuo didesnę prasmę atskleisite ir labiau norėsis siekti šio tikslo. Galiausiai, suprasite, kokie ženklai atskleis, kad tikslas jau pasiektas, o jo prasmės suvokimas leis suvokti, ar tas tikslas – tikrai TAS, kurio norite.
Trečias žingsnis – ar tikslas yra logiškas ir įmanomas pasiekti Tau esant toje situacijoje, kurioje esi šiandien? (A, angl. achievable). Ką reiškia logiškas? Pavyzdžiui, jei niekada per metus neuždirbote milijono, o dabar staiga sau duodate metus ir išsikeliate tikslą uždirbti milijoną, jį pasiekti bus ne visai realu (nebent esate įmonės savininkas ir operuojate prekėmis ar paslaugomis, kurios daugmaž realu, kad gali generuoti tiek pajamų per metus, bet ar tada toks tikslas motyvuotų?). Svarbu realiai pamatuoti, ką įmanoma pasiekti per tam tikrą trumpą ir per tam tikrą ilgą laiką, ir sau logiškai atsakyti, ar Tau tai yra realu.
Ketvirta – pasitikrinti, ar tas tikslas atitinka jūsų gyvenimo stilių, pamatines jūsų vertybes (R, angl. relevant), kadangi priešingu atveju jausite nuolatinę frustraciją ir galiausiai pasiduosite. Pavyzdžiui, jei labiausiai vertinate laisvę, o norite įsidarbinti svajonių ofise, po neilgo laiko nusivilsite nauju savo darbu ir pajusite pasiekę lyg ne visai tokį tikslą. Tad svarbu savęs paklausti, ar tas tikslas, kurio siekiate, atitinka tą gyvenimo stilių, kuriuo dabar gyvenate ir tas vertybes, kurios tau svarbios? vertybių išsigryninimas nulemia labai daug – mintis, elgesį, galimybes, veiksmus. Todėl svarbu joms skirti atskirą dėmesį.
Penkta, laiko rėmai ir terminai (T, angl. time-bounded). Kai užsiduodate sau konkretų terminą laiko atžvilgiu, kai galite pamatuoti, tuomet galite aiškiai strateguoti ir suskirstyti mažais etapais savo planuojamą veiklą. Pavyzdžiui, 10 lapų per dieną yra geriau nei 300 per mėnesį – atrodo, ir įmanoma, ir negąsdina. Arba imsiu daugiau vaikščioti dabar nei už savaitės. Parašysiu disertaciją po penkerių metų skamba ne taip įkvepiančiai, kaip ginsiuos parašytą disertaciją 2011 m. rugsėjo 9 d.
Šešta – įvertinkite (E, angl. evaluate) savo tikslus kasdien, ypač ilgalaikius, kadangi pastaruosius pasiekti kiek užtrunka, jie ne taip greitai pamatomi ir ilgainiui natūraliai atsiranda noras viską mesti. Tas ilgas kelias ir nematomi rezultatai tikslo link kelia daugiau nemalonių emocijų, nebepalaiko, protas tik ir ieško galimybių, kaip nebedaryti, siūlo įvairių pasiteisinimų – ai, tai ne man; pasirodo, tai buvo ne tas „tikslas“; ai, gal šįkart tiek to, kitąkart bus geriau; dabar susitiksiu su draugais, rytoj imsiu ir padarysiu ir t. t. Nusistatykite asmeninę pozityvią tikslų vertinimo sistemą ir tą ilgalaikį tikslą vertinkite nuolat, nepraleiskite šio žingsnio.
Ir septintasis, paskutinis tikslų planavimo žingsnis, yra peržiūra (R, angl. readjust). Šis žingsnis leidžia peržiūrėti tikslą, strategiją ir taktiką. Pavyzdžiui, jei siekdami tikslo nuolat daužote galvą į sieną, gal reiktų pakeisti strategiją? O gal verta peržiūrėti patį tikslą? Ko jam dar trūksta, kad būtų įmanomas realizuoti? Su kuo dabar susiduriate, kas trukdo judėti į priekį? Ko nepadarėte, kad galėtumėte eiti žingsniu į priekį? Ko nepastebėjote? Pavyzdžiui, lėktuvo kapitonas, skrisdamas iš Frankfurto į Vankuverio oro uostą, su pirmuoju pilotu nuolat peržiūri skrydžio planus, kad pasiektų savo tikslą, nuolat vertina ir reguliuoja savo skrydžio maršrutą, kol atvyksta į numatytą kelionės galutinį tašką. Tad ir jūs turėtumėte daryti tą patį dėl savo tikslo – pakreipti savo gyvenimo lėktuvą pagal dabar esantį vėją, o ne aklai daužyti galvą į sieną, peržiūrėti tikslą, strategiją, žingsnius. Tokia peržiūra nereiškia, kad turite atsisakyti savo tikslo ir pradėti viską iš naujo. Tai reiškia, kad turite išbandyti skirtingus metodus to tikslo link. Štai kodėl svarbu nuolat peržiūrėti savo tikslus ir juos įsivertinti. Tuo pačiu peržiūrėdami, kur ir kaip esate tikslo link, matysite ir turimą arba ne pažangą nuo pradinio taško ir nueitą kelią.
Kaip konkretus tikslas atrodytų realiame gyvenime?
Pavyzdžiui, išsikėlėte tikslą sulieknėti (ne numesti svorio! - pasirinkti žodžiai irgi svarbu!).
Atitinkamas veiksmų planas ir tikslo „susmulkinimas“ būtų toks:
I. Daugiau fizinių užsiėmimų.
Skirsiu 30 min pratimams kasdien.
Pabėgiosiu kasdien po 30 min. nuo šiandien, grįžęs po darbo, 18 val.
II. Valgysiu mažiau.
Pirmiausia išsinagrinėsiu, ką ir kiek valgau.
Sudarysiu sąrašą maisto ir užkandžių, ką įprastai naudoju kasdien.
Konkrečiai užsirašysiu, ką valgau pusryčiams, pietums ir vakarienei ir ypač tai, ką suvalgau tarpuose tarp pagrindinių valgymų.
Nuo dabar vesiu maisto dienoraštį, kad aiškiai žinočiau ką suvalgau ir ką įdedu į savo kūną.
Pasitarsiu su profesionaliu dietologu.
Kuo greičiau mitybos planą, gautą iš dietologo, pritaikysiu sau.
Sumažinsiu cukraus, druskos ir riebalų kiekį maiste.
Stengsiuos vengti greito maisto produktų ir nesveikų užkandžių.
III. Būsiu labiau aktyvus.
Daug dažniau judėsiu nei anksčiau.
Lipsiu laiptais vietoj lifto.
Užsiimsiu sportu.
Tinklinis skamba puikiai!
Stalo tenisas taip pat man labai priimtinas užsiėmimas.
Ir pan. Kuo tiksliau, konkrečiau, kuo daugiau detalių ir dėmesio tikslui, tuo realiau ir lengviau tampa jį pasiekti.
Deja, šiomis dienomis norime visko greit, tuoj pat, o kartais – ir vakar. Tačiau tuomet turiu nuliūdinti, kad tikslas gali ir likti nepasiektas. Be papildomų pastangų ir paties pasirengimo, įsipareigojimo pačiam tikslui ir detalaus susiplanavimo, aiškaus mažų tarpinių žingsnių suvokimo nieko nebus, nes kad ir kaip būtų kvaila ir neva savaime suprantama, vis tik mūsų protui savaime suprantamų dalykų nėra, o įsipareigojimas tikslui ir prasideda būtent nuo planavimo etapo, t. y. strategijos ir taktikos.
Na, o turėdami suplanuotą tikslą ar kelis jų, laukia dar keli esminiai žingsniai, kurie padės jų pasiekti.
Tačiau apie juos – 2 straipsnio dalyje čia.