Gyvename nuolatinių pokyčių ritmu – naujas darbas, pareigos, būstas, partneris, pomėgiai… Kartais pokytis sukuria vertę ir yra naudingas, tačiau kartais paaiškėja, kad jis bevertis, ar netgi žalingas…
Kasdien priimame daugybę sprendimų. Kaip neapsigauti ir pasirinkti tai, kas iš tiesų reikalinga?
Tad dalinuosi keliais metodais, kurie gali padėti, kai reikia priimti svarbų sprendimą:
Pliusų ir minusų sistema. Labai paprastas, bet veiksmingas metodas, padedantis apsispręsti: paimkite lapą, atskirkite brūkšniu į 2 dalis. 1 dalis skirta konkretaus pokyčio „pliusams“, 2 – „minusams“. Surašykite visus aspektus, kokius tik sugalvojate, pasikalbėkite ir su artimaisiais - kuo daugiau punktų, tuo daugiau aiškumo. Tuomet viską surašę galite aiškiai matyti, ko daugiau – privalumų ar trūkumų, ir taip priimti sprendimą.
Kahneman-Tversky „lošimo“ teorijos metodas. Pliusų ir minusų metodas, nors ir efektyvus, turi trūkumų – lentelėje matomas pokyčio privalumų ir trūkumų santykis, tačiau ne svoris. Tuo tarpu, jeigu susirašysime sprendimo galimas sudėtines dalis, pagal „aš išlošiu“ ir „aš pralošiu“, tie patys aspektai susidėlios kitu principu. Tokioje lentelėje bus labiau atspindėta pokyčio vertė, pavyzdžiui, koks nors įvykis gali būti neigiamas, tačiau žmogui asmeniškai įtakos neturi – jis dėl to nei išlošia, nei pralošia; todėl į svarstymą net nebūtų įtraukiamas.
Minčių žemėlapis (angl. mind-mapping). Svarstant, ar pokytis reikalingas, dažnai kyla labai daug ir įvairių minčių. Tos idėjos ir pamąstymai, jeigu neįgauna materialaus pavidalo, taip ir lieka galvoje. Kai kurio mintys pasimeta, pradingsta, o kai kurios –
transformuojasi ir praranda esmę. Tam, kad surankioti ir nepamesti nieko svarbaus, yra siūlomas minčių žemėlapio metodas. Jo esmė – susirašyti galvoje kirbančias mintis, paskui iš tų minčių kitus kylančius pamąstymus, idėjas. Kuriant tokį žemėlapį ant popieriaus dažnai savaime paaiškėja tinkamiausias sprendimas.
4. Arba – arba principas. Tam, kad pasiryžti priimti arba atmesti sprendimą, užtenka aiškiai įsivardinti, kas bus, jei pokytis įvyks ir kas bus, jeigu niekas nepasikeis. Pavyzdžiui: arba lieku dirbti „išaugtoje“ organizacijoje, kur saugu ir viskas žinoma, arba nusprendžiu „augti“ ir pereinu į kitą darbą, kur turėsiu daug mokytis, o ateitis – nėra aiški. Žmogus pasirinks tai, kas jam svarbiau – saugumas ar pažinimas.
5. Imuniteto pokyčiams išjudinimo metodas. Tyrėjai Robert‘o Kegan‘o ir Lisa‘os Laskow Lahey pastebi, kad net jeigu pokyčio nauda akivaizdi ir jo reikalingumu nėra abejojama, dalis žmonių vis tiek yra linkę ryžtingus sprendimus atidėti, vengti pasikeitimo pradžios. Tie patys mokslininkai sukūrė 4 etapų programą, padedančią pajudėti iš „žinau, kad reikia“ į „imu ir darau“. Jų metodas leidžia paskatinti tiek asmeninius, tiek organizacinius pokyčius.
Šį metodą taikau ir savo konsultacijų metu. Tad jei domintų sužinoti daugiau - pasikalbėkime. *Straipsnis publikuotas Išdrįsk pradėti konferencijai: http://www.cosmopolitan.lt/apie-tave/pasiryzti-pokyciams-5-patarimai-kaip-pasirinkti-teisinga-kelia.d?id=74781700